Paauglys vartoja narkotikus. Ką daryti?

KALBINA JUSTINA JANAVIČIŪTĖ

1. Kokie veiksniai gali lemti vaiko ar jaunuolio pirmąją patirtį su psichotropinėmis medžiagomis ir alkoholiu?

Tiek vaikams, tiek jaunuoliams jų raidos procese yra būdingas smalsumas, eksperimentavimas, bandymai, tyrinėjimai. Tai yra natūralus poreikis, kurio vaikai nepasirenka, jis tiesiog ištinka. Šio poreikio dėka jaunuoliai linkę ieškoti savęs, savo identiteto, savojo autentiškumo. Tam reikalui net paauglių smegenų dalis, atsakinga už veiksmų pasekmių suvokimą, kuriam laikui prislopsta. Paauglys gali be didesnės pasekmių baimės tyrinėti aplinką, savo sąlyti su ja ir taip atrasti kas jo/jam/su juo, o ką norisi atmesti. Normalu, kad į jaunuolio/paauglio/vaiko tyrinėjimo akiratį gali patekti ir PAM (psichoaktyvios medžiagos), tokios kaip alkoholis, narkotikai ir kt. Normalu, jei kyla poreikis PAM tyrinėti. Kartu šioje vietoje jaunuolis gali rinktis, kaip tyrinėti PAM: apie tai pasidomėti (ieškodamas informacijos įvairiose plotmėse ir įvairiais būdais), būti šalia vartojančių ir stebėti, kaip tai veikia juos arba tyrinėti per asmeninę patirtį (vartojimą). Kiek sąmoningai jaunuolis suvoks savo galimybę rinktis bei ką konkrečiai pasirinks gali priklausyti nuo begalės tarpusavyje susijusių ir persidengiančių veiksnių, tokių kaip: aplinkinių įtaka, noras priklausyti, autoritetų pavyzdžiai, artimos aplinkos pavyzdžiai, vertybės, savojo Aš vaizdas, psichologinės traumos ir t.t. ir pan. Visų šių faktorių sukontroliuoti neįmanoma, taip stengiantis užkirsti kelią tiesioginiam PAM tyrinėjimui, tačiau įmanoma juos pažinti ir juos kvescionuoti kalbantis su vaiku, paaugliu ar jaunuoliu. Kartu, svarbu pabrėžti, kad tai nėra vieno pokalbio reikalas.

2. Kokie yra pagrindiniai skirtumai tarp vaikų ir suaugusiųjų priklausomybės formavimosi procesų? (Omenyje turima narkotikai ir alkoholis).

Visų pirma tai vaikams ir paaugliams priklausomybė (kaip psichikos ir elgesio sutrikimas) yra diagnozuojama retai, kadangi jų vartojimo patirtis dar per trumpa, kad jie atitiktų diagnozei reikalingus simptomus.

Antra, kalbant apie jaunuolių ir suaugusiųjų priklausomybės formavimosi procesus, aš matyčiau daugiau panašumų nei skirtumų. Į bet kokią priklausomybę įninkama kai t.t. medžiagos vartojimas ar t.t. elgesio (lošimai, pornografija ir t.t.) kartojimas padeda iš dalies patenkinti t.t. poreikį, kurio jaunuolis ar suaugęs nemoka/nebuvo išmokytas patenkinti kitais (sveikais sau ir aplinkai) būdais. Tokių poreikių pavyzdžiu gali būti noras priklausyti, pasijusti pilnavertišku, pasitikėti savimi, išvengti neigiamų jausmų (vienišumo, apleistumo, depresiškumo ar kt. emocinio skausmo), išvengti skaudžios realybės ir t.t.

Kartu, jei PAM yra pradedamos intensyviai vartoti jauname amžiuje, kuomet formuojasi jaunuolio identitetas (iš esmės atsakymas į klausymą: kas aš esu?), tuomet PAM gali tapti savęs vaizdo dalimi. Kitaip tariant, paauglys ar jaunuolis PAM vartojimą gali suvokti ir kaip elgesį, kuris apibūdina jį kaip atskirą žmogų. Kaip jaunuolis gali matyti save muzikoje, sporte, visuomeninėje veikloje, taip jis gali save matyti ir PAM vartojime/platinime ir t.t. Tokiu atveju pagalba jaunuoliui ir sveikimas tampa sudėtingesni, labai grubiai lyginant su suaugusiuoju, kuris pradėjo vartoti PAM vėlesniame amžiuje.

3. Kokią įtaką turi aplinka ir socialiniai veiksniai jaunuolių tarpe pradedant vartoti psichotropines medžiagas ir alkoholį?

Mes nuolat esame aplinkoje, todėl nuolat veikiame ją bei esame jos paveikti. Galime pradėti nuo artimiausios aplinkos – šeimos. Ar jaunulis pasirinks tyrinėti PAM vartojimo būdu gali priklausyti ir nuo to, kokį santykio su PAM pavyzdį jis matė savo namuose bei kokias nuostatas (PAM atžvilgiu) formavo tas santykis. Pvz., jei vaikas auga aplinkoje, kurioje PAM vartojimas yra laikomas norma (kaip kiaušinienė pusryčiams), tuomet labiau tikėtina, kad jis ar ji turės teigiamas nuostatas, galinčias paskatinti tyrinėti įvairias PAM vartojimo būdu. Kita vertus, jaunuolis, reaguodamas į šeimos PAM vartojimo pavyzdį bei patirdamas neigiamas to pasekmes, gali susiformuoti kardinaliai priešingas nuostatas ir PAM vartojimą matyti kaip visiškai nepriimtiną ir nesuderinamą su savęs vaizdu.

Kita aplinka, kurią svarbu paminėti, yra draugai ir bendraamžiai. Turbūt jau niekam nėra naujiena, kad paauglystė yra tas raidos tarpsnis, kurio metu labai suaktyvėja priklausymo grupei poreikis. Taigi, jaunuolis, kuris yra apsuptas žmonių, kurie vartoja PAM, turės didesnę tikimybę eksperimentuoti su įvairiomis psichoaktyviomis medžiagomis, lyginant su jaunuoliu, kuris save aktualizuoja pakankamai sveiką gyvenimo būdą besirenkančioje aplinkoje. Kita vertus, paauglystė, kaip raidos etapas, pasižymi ir kitu kraštutinumu - poreikių išsiskirti ir pabrėžti savo unikalumą bei atskirumą. Ieškodamas savo išskirtinumo grupėje jaunuolis ar jaunuolė gali pasirinkti priešingą santykio su PAM būdą, lyginant su jo draugais ir/ar jo aplinkoje esančiais bendraamžiais.

Kartu, svarbu aptarti ir kultūros įtaką. Pavyzdžiui populiarioji kultūra, tokia kaip muzika, filmai, socialiniai tinklai, nuomonės formuotojai, komikai ir t.t. gali turėti nemažą įtaką paaugliams ir jų sprendimams. Kai kurie muzikos, filmų, tinklalaidžių, stad-up‘o įrašai gali romantizuoti narkotikų vartojimą arba kitaip skatinti tokią elgesio formą. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad įtaka yra daugiareikšmė ir daugeliui paauglių jos nepakanka nuspręsti vartoti ar nevartoti psichoaktyvias medžiagas

4. Iš kokių veiksnių, vaiko elgesio, kaip tėvai gali pastebėti, jog jų vaikas gali turėti besiformuojančią priklausomybę, ir kokie ženklai gali tai simbolizuoti? Į ką reikėtų pirmiausiai atkreipti dėmesį?

Pokyčiai signalizuojantys apie galimą vartojimą

Elgesio pokyčiai:

· naudoja nereceptinius preparatus akims ar nosiai;

· nuolat pabrėžia pinigų trūkumą;

· pasikeičia apetitas;

· juokiasi ar tampa agresyvus be priežasties;

· atėjusių draugų nekviečia į vidų, slapukauja, nesako tiesos;

· atrodo įtarus, įsitempęs, turi sustiprėjusį baimės jausmą;

· Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo priemonių turėjimas

Išvaizdos pokyčiai:

· raudonos akys, išsiplėtę arba susiaurėję vyzdžiai;

· nuolatinė sloga;

· dažnas kosulys;

· miego problemos;

· dūmų ar kitas neįprastas kvapas nuo drabužių;

· prasta asmens higiena;

· slepiamos rankos ar kojos, dėvint juos uždengiančius, per šiltus rūbus.

Asmenybės pokyčiai:

· siekių stoka, maža motyvacija įsitraukti į veiklas;

· be priežasties pasireiškianti neįprastai pakili nuotaika;

· neigimas ir melavimas;

· įtarumas arba savisaugos instinkto stoka.

Fizinės sveikatos pokyčiai:

· neįprastas pavargimas;

· dažnas kraujavimas iš nosies, sloga;

· pasireiškiantys traukuliai ar vėmimas;

· dažnas troškulio jautimas;

· ženkliai sumažėjęs ar padidėjęs svoris;

· besitęsiantys galvos skausmai;

· neįprastas gausus prakaitavimas.

Pokyčiai namuose ar mokykloje:

· neturėjimas interesų dalyvauti mėgstamoje veikloje;

· atsisakymas lankyti užsiėmimus po pamokų;

· neturėjimas pomėgių;

· nevykdymas savo įsipareigojimų;

· nešiojimasis neįprastų pakuočių ar įrankių;

5. Kokios yra galimos pasekmės, jei vaikas ar paauglys pradeda vartoti psichotropines medžiagas?

Pasekmes galime skirstyti į trumpalaikes ir ilgalaikes. Jei kalbame apie trumpalaikes pasekmes, tai jų gali būti labai įvairių, priklausomai nuo pačios psichoaktyvios medžiagos rūšies, PAM sudėties, PAM suvartoto kiekio bei PAM vartojimo intensyvumo. Pavyzdžiui, net jei kalbėtume tik apie vienkartinį alkoholio vartojimą, pasekmės gali varijuoti nuo lengvo apsvaigimo iki intoksikacijos ir mirties.

Kai tuo tarpu ilgalaikės PAM vartojimo pasekmės gali apimti:

• Sveikatos pablogėjimą: psichoaktyvios medžiagos gali sukelti įvairias sveikatos problemas, tokias kaip priklausomybė, smegenų pažeidimai, širdies problemos ar kitos fizinės ligos.

• Psichologines problemas: PAM vartojimas gali prisidėti prie įvairių psichikos sutrikimų pasireiškimo galimybės: nerimo sutrikimų, depresijos, psichozės.

• Mokymosi ir pažinimo gebėjimų sutrikimus: paaugliai, kurie vartoja psichoaktyvias medžiagas, gali patirti smegenų funkcijų sutrikimus, kurie gali turėti įtakos jų mokymosi, koncentracijos ir atminties gebėjimams.

• Socialinias ir santykių problemas: psichoaktyvių medžiagų vartojimas gali paveikti paauglių socialinius santykius, pvz., konfliktus su šeima ar draugais, socialinį atskirtį ar kitas nepageidaujamas situacijas.

• Teisines pasekmes: PAM vartojimas padidina tikimybę susidurti su teisinėmis problemomis, tokiomis kaip areštai, baudžiamoji atsakomybė ir t.t. .

6. Kokie yra veiksmingiausi būdai, kaip tėvai gali padėti savo vaikui ar paaugliui, kuris susiduria su priklausomybe?

Visų pirma, vaikams ir paaugliams priklausomybė (kaip psichikos ir elgesio sutrikimas) yra diagnozuojama retai, kadangi jų vartojimo patirtis dar per trumpa, kad jie atitiktų diagnozei reikalingus simptomus. Vaikams ir paaugliams, vartojantiems PAM, dažniau priskiriama rizikingo arba žalingo vartojimo formuluotė.

Antra, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kiek pats vaikas ar paauglys yra kritiškas savo PAM vartojimo pasekmėms jo ir aplinkinių atžvilgiu. Kitaip tariant, kiek jaunuolis suvokia ir įsisąmonina, kokią riziką ir/arba kokią žalą jam ir aplinkiniams atneša PAM vartojimas. Jei jaunuolis yra daugiau kritiškas, jis lengviau priims jam siūlomą ir teikiamą pagalbą, kai tuo tarpu, mažiau savo PAM vartojimo pasekmėms kritiški jaunuoliai dažniau bus priešiškai nusiteikę siūlomos pagalbos atžvilgiu.

Kadangi jaunuoliai, dėl trumpo PAM vartojimo patirties, rečiau susiduria su reikšmingomis tokio savo elgesio pasekmėmis, o veikiau, priešingai, išgyvena „romantinį“ (vartojimas atneša daugiau trumpalaikės naudos nei žalos) PAM vartojimo laikotarpį, todėl dažnu atveju jų kritiškumas PAM vartojimo žalai būna žemas. Kas savo ruožtu suponuoja, jog jie greičiausiai atsisakys šeimos ar institucijų siūlomos pagalbos bei neįsiklausys į tėvų ar artimųjų nuogąstavimus. Tokiu atveju, tėvams, globėjams ar artimiesiems, besistengiantiems padėti į rizikingą ar žalingą vartojimą įsitraukusiam vaikui, svarbu nepasiduoti kylančiam baimės ir bejėgiškumo jausmui. Tokiu atveju, svarbu knygų, interneto, mokymų, grupių ar kita pagalba, gilinti žinias ir suvokimą apie priklausomybę, ko-priklausomybę (netiesioginę priklausomybę), pagalbos būdus ir pan. Taip pat, būnant šalia vaiko, kuris atsisako priimti pagalbą, labai reikalinga nepamiršti rūpintis savo, kaip artimojo, emocine sveikata. Nuolatinė įtampa, nerimas, kylantis pyktis, baimė bei bejėgiškumas – tai jausmai su kurias susiduria vartojančių jaunuolių artimieji. Vienam pakelti visa tai gali būti labai sunku arba neįmanoma. Todėl svarbu kreiptis pagalbos pas specialistus arba prisijungti prie savitarpio pagalbos grupių, tokių kaip Al-anon. Tiek psichologas, psichoterapeutas, tiek grupė gali būti ne tik emocinė parama sudėtingu laikotarpiu, tačiau taip pat gali padėti atpažinti, įsisąmonini ir keisti santykio su vartojančiu jaunuoliu pobūdį, kuriame atsirastų didesnis balansas tarp ribų ir atjautos. Visa tai neužkirs kelio tolimesniam jaunuolio vartojimui, tačiau gali prisidėti prie to, jog vartojimas nebebūtų toks patogus.

Jei jaunuolis yra daugiau kritiškas savo PAM vartojimo įpročiams bei pasekmėms, ir geba priimti siūlomą pagalbą, tuomet svarbu ilgai neužtęsti ir kreiptis pas specialistus, kurie įvertinę situaciją suteiks pagalbą arba nukreips tinkama linkme. Nepaisant to, kad šis scenarijus yra teikiantis daugiau vilties pasiekti greitesnių rezultatų (sustabdyti PAM vartojimą), tačiau ir čia artimiesiems be galo svarbu nepamiršti savęs bei pagalbos sau. Šiame kontekste yra dažnai vartojamas palyginimas su deguonies kaukėmis lėktuve: pirma turi užsidėti sau, o tik tada savo vaikui. Taip ir čia – svarbu pasirūpinti savimi, kad galėtum padėti į rizikingą ar žalingą PAM vartojimą įsitraukusiam vaikui.

7. Kokį vaidmenį vaidina šiuolaikinės technologijos ir internetas jaunų žmonių priklausomybių formavimosi procese?

Internetas bei šiuolaikinės technologijos išplėtė mūsų prieigą prie įvairios informacijos. Jauni žmonės gali lengvai rasti informaciją apie narkotikus, jų „saugų“ vartojimą ar net metodus, kaip išvengti PAM vartojimo aptikimo medicininių testų pagalba. Kartu, internetas suteikia prieigą prie įvairių forumų ir socialinės medijos grupių, kuriose jauni žmonės gali diskutuoti apie narkotikus, dalytis patirtimis ir net gauti patarimų iš kitų vartotojų. Tokios bendruomenės gali normalizuoti narkotikų vartojimą ir skatinti eksperimentavimą. Taip pat svarbu paminėti, kad dažnu atveju PAM prekyba vyksta internetu. „Dark Web“ ir kitos platformos leidžia lengviau pasiekti psichoaktyvias medžiagas per anonimiškas prekybos platformas, tokias kaip „Telegram“ ir pan. Visa tai padidina narkotikų prieinamumą jauniems žmonėms, kurie galbūt nenorėtų arba negalėtų jų įsigyti tradiciniais būdais.

8. Kaip psichoterapija ar kita pagalba gali padėti asmenims, kurie kenčia nuo priklausomybių?

Svarbu atkreipti dėmesį, kad ne psichologas, ne psichoterapeutas, ne savitarpio pagalbos grupės, ne įvairios programos išgydo žmogų nuo priklausomybės, o žmogus gydoSI, naudodamasis tam tikromis pagalbos formomis arba jų deriniais. Analogiją galime rasti sportininko ir trenerio santykyje: sportininkas nepasieks rezultatų, jei už jį treniruotėse prakaitą lies tik treneris. Kartu, įvairios pagalbos formos (psichologas, psichoterapeutas, savitarpio pagalbos grupės, priklausomybės ligų centrai), kurdamos saugią ir palaikančią, kartu taisyklėmis ir ribomis struktūruotą aplinką, gali padėti tiek jaunuoliui, tiek suaugusiam aiškiau įsisąmoninti kaip PAM vartojimas veikia jo/jos gyvenimą, atrasti motyvaciją rinktis sveikimą bei išmokti būdų, kuriais jis galėtų pasiekti tai, ko anksčiau padėdavo pasiekti PAM vartojimas.

9. Kokios yra pagrindinės strategijos ar metodai, kuriuos galima naudoti siekiant prevencijos ir kovojant su psichotropinių medžiagų vartojimu tarp vaikų ir jaunimo?

Mano manymu pagrindinė ir efektyviausia prevencija yra jaunų žmonių informavimas ir diskusija PAM vartojimo atžvilgiu. Namuose, mokykloje, popamokinėje veikloje ar kitur suaugusieji (artimieji, specialistai, mokytojai ir t.t.) gali prisiimti atsakomybę ir inicijuoti saugios bei palaikančios erdvės kūrimą, kurioje būtų įmanomas pokalbis-diskusija, be intencijos pamokyti, o su poreikiu išgirsti, suprasti ir atliepti. Tikiu, kad jei suteiktume jaunuoliams erdvės patiems įsivardinti tiek PAM vartojimo žalas, tiek trumpalaikes naudas, prisidėtume prie jų kritinio mąstymo bei atsakomybės už savo elgesį prisiėmimo formavimosi. Kartu svarbu atkreipti dėmesį, kad jaunuoliai gali turėti klaidingų įsitikinimų apie PAM naudas ir žalas, todėl suaugusiems, prieš einant į pokalbį su paaugliu, būtų naudinga patiems pagilinti žinias, kuriomis galėtume kvescionuoti tuos įsitikinimus.