El. cigaretės ir paaugliai

Kalbina žurnaistė Kristina Buidovitė

Kodėl vaikų / paauglių nuo el. cigarečių garinimo nesustabdo informacija apie nelaimingus nutikimus arba gresiančias ligas?

Nemanau, kad vaikai ir paaugliai yra vienintelė amžiaus grupė, kurios probleminio elgesio nesustabdo galimos pasekmės. Mes daugiau panašūs, nei skirtingi: gresiančios administracinės baudos nesustabdo mūsų nuo greičio viršijimo; sveikatos specialistų nuogąstavimai nesustabdo mūsų nuo dar vienos picos; mokslininkų įspėjimai apie gresiančias stichines nelaimes nesustabdo nuo mažesnio CO2 sunaudojimo. Tikiu, kad neretas iš mūsų šventai tiki, kad visos neigiamos t.t. elgesių pasekmės atsitinka kitiems, o ne mums. Ir gal būt mes tiesiog tokie esme.

Kartu, manau, kad klaida būtų absoliutinti ir teigti, kad informavimas apie galimas pasekmes visai neveikia. Informavimas gali paveikti vaikus ar jaunuolius, kurie el. cigaretes rūko daugiau smalsaudami ir eksperimentuodami (kas yra labai natūralu ir įprasto šio amžiaus vaikams), lyginant su jaunuoliais, kurie rūko el. cigaretes „rūpindamiesi“ kitais (ne smalsumu ir eksperimentavimu) savo poreikiais: priklausymo, savivertės palaikymo, saugumo, identiteto paieškos ir t.t. Tokiu atveju, rūkymo nauda čia ir dabar viršija galimas pasekmes ten ir tada. Kartu, svarbu kas ir kaip tą informaciją pateikia. Tikiu, jog didesnė tikimybė paaugliui suklusti, jei apie rūkymo žalą kalba jam autoritetingas asmuo (gaila, bet dažniausiai tai nebūna tėvai – tačiau tai irgi yra normalu šiam amžiaus tarpsniui) romiu ir bedradarbiaujančiu tonu.

Ar jūsų akimis, tai tikrai opi problema, ypač kalbant apie 11-18 metų moksleivius?

Man, kaip psichologui, sunku pasakyti, kiek tai opi problema, jei kalbame apie problemos mąstą. Kiek žinau, NTAKD skelbia, kad el. cigarečių vartojimas auga. Kartu sunku komentuoti žalą fiziniam kūnui, kadangi nesu medikas, tačiau neabejoju, kad metalo dalelių sutraukimas į plaučius nepadeda sveikatai. Klientų, kurie kreiptųsi į mane kaip į psichologą dėl el. cigarečių rūkymo sukeltų psichologinių sunkumų ar dalintųsi tuo, kaip gretutine problema, dar neturėjau.

Kaip apie el. cigarečių žalą tėvams kalbėtis su paaugliais? Ar moralizuoti, ar susitaikyti, palaikyti ir pan.?

Jei kalbamės prevenciškai, tuomet, mano manymu svarbu, ateiti į pokalbį su paaugliu be intencijos pamokyti, o su poreikiu diskutuoti, išgirsti atžalos nuomonę el. cigarečių atžvilgiu. Kad sustiprintumėte kontaktą su paaugliu, iš pradžių galite paklausti, kokias jis mato rūkymo naudas, kokie pliusai, kuo čia visus taip traukia, ką rūkyme randa jo amžiaus vaikai ir t.t.? Neskubėkite nuginčyti atžalos žodžių, verčiau smalsaukite, kuo tam tikra rūkymo nauda būtų reikalinga jam. Vėliau galite pasiteirauti ar vaikas žino apie rūkymo žalas ir kaip jas vertina, kokias rūkymo pasekmes jis pats mato. Mano supratimu, jei suteiksime jaunuoliui erdvės pačiam įsivardinti tiek rūkymo naudas, tiek žalas, prisidėsime prie jo kritiško mąstymo formavimosi bei atsakomybės prisiėmimo. Kartu svarbu atkreipti dėmesį, kad jaunuoliai gali turėti klaidingų įsitikinimų apie el. cigarečių naudas ir žalas, todėl tėvams, prieš einant į pokalbį su vaiku, būtų naudinga patiems pagilinti žinias, kuriomis galėtume pakoreguoti tuos įsitikinimus.

Kaip suprasti, jog tavo vaikas naudoja el. cigaretę? Kaip reaguoti radus tokią?

Galimi požymiai:

· Keistos baterijos ir pakrovėjai, nepažystami buteliukai skysčiams, keistos pakuotės, vatos gabalėliai, metalinės vielutės;

· Kosulys, padidėjęs troškulys, žaizdelės burnoje; padažnėjęs kraujavimas iš nosies;

· Namuose ar nuo rūbų juntamas silpnas saldus kvapas.

Kaip reaguoti?

Pirminė tėvų reakcija gali būti išgąstis, pasimetimas, pyktis, rūpestis – ir tai yra normalu. Prieš pradedant pokalbį su vaiku, svarbu pasirūpinti savo jausmu: pvz., pokalbis su draugais, artimaisiais, kolegomis, šalia kurių jaučiatės saugiai ir galite tikėtis atjautos, puodelis arbatos ar kita mėgstama veikla gali padėti nuimti pradinę įtampą. Emocinė savireguliacija gali padėti išvengti neplanuotų ir klaidingų reakcijų. Kartu, svarbu pokalbio su vaiku neatidėti per ilgai. Geriausia jei pokalbis įvyktų tą pačią ar kitą dieną. Pakalbyje svarbu: pasistengti suprasti atžalos elgseną, pasidalinti savo rūpesčių ir nerimu, informuoti arba priminti apie el, cigarečių rūkymo žalą bei akcentuoti apie šeimos taisykles rūkymo atžvilgiu bei pasekmes tas taisykles sulaužius. Svarbu pasirinkti adekvačias pasekmes, tiek jaunuoliams susidurti, tiek tėvams įgyvendinti.

Ar svarbus mokytojų indėlis kalbant apie el. cigarečių žalą? Ar mokytojai turėtų įsitraukti ir kalbėti su moksleiviais apie tai?

Mokytojai bendradarbiaudami su socialiniais darbuotojais, psichologais, soc. pedagogais galėtų inicijuoti paauglių grupes, kuriose visi susėdę ratu, kaip lygūs su lygiais, galėtų diskutuoti, dalintis ir tyrinėti savo nuostatas ir jausmus rūkymo atžvilgiu. Toks formatas, mano manymu, galėtų būti daug veiksmingesnis už formalų ir nelygiavertišku santykiu paremtą moralizavimą.

Kaip manote, kas skatina jaunus žmones išbandyti el. cigaretes? Mada? Aplinkos pavyzdys?

Manau, kad skatina smalsumas, identiteto paieška, noras būti savitu, kitokiu, suaugusiu. Įdomu ir paradoksalu yra tai, kad jaunuoliai, kurie rankasi rūkyti ir taip išreikšti savo savitumą ir autentiškumą, supanašėja su kitais rūkančiais ir taip susilieja su bendra mase.